2010 m. lapkritis 30 d., antradienis

Aguoninis obuolių pyragas Kalėdoms artėjant


Lietuviškuose bloguose kur tik pasisuksi visur dvelkia Kalėdomis, jaukumu ir šiluma, o imbieriniai sausainiai tiesiog prašyte prašosi būti kepami. Nors labai abejoju ar spėsiu sulipdyti mano išsvajotą medaus namelį, ar atrasti šių metų skaniausiąjį pyragą, kuris būtų iškilmingai valgomas per Kalėdas, aš vis tiek labai jų laukiu!
Šaltukui paspaudus aš vis dažniau save atrandu išsirangiusią priešais židinį su arbatos puoduku, ir tamsoje žiūrinčia į pleškenančias malkas. Šiurpuliukai pereina per kūną, kaip praeinantis žmogus grybšteli saltom rankom per kaklą.




Pyragas, kuris planuose užsilikęs nuo praeitų Kalėdų, bet nuskriaustas ir neiškeptas, nes tais metais turėjome kita favoritą - aguonainį. Po pirmojo gabaliuko išgirdau priekaištą, kad "anas buvo skanesnis, bet šitas irgi nieko". Taip bekalbant vienas žmogiukas suvalgė keturias riekeles pyrago, kuris anot jo yra tik "nieko" :))




Aguoninis obuolių pyragas


4 kiaušiniai
150 g cukraus
1 a.š. vanilinio cukraus
80 g maltų lazdyno riešutų
60 g sviesto
100 g miltų
4 dideli obuoliai
150 g aguonų

Kiaušinių trynius išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo.
Įmaišyti maltus lazdyno riešutus, ištirpintą sviestą ir miltus.
Įmaišyti kubeliais supjaustytus obuolius ir aguonas.
Atsargiai įmaišyti iki standumo išplaktus kiaušinių baltymus.
Tešlą sukrėsti į riebalais pateptą formą ir kepti iki 180° C įkaitintoje orkaitėje apie 70 – 75 minutes.

Receptas iš net žiemą Saulėtos virtuvės

2010 m. lapkritis 20 d., šeštadienis

Džiovintų abrikosų uogienė


Aš dažnai skaitau kulinarines knygas. Ne, aš jų neperku ir neturiu jų labai daug. Aš jas skaitau knygynuose, minkštuose foteliukuose vartau puslapį po puslapio, pamirštu apie laiką ir laukiančias paskaitas, man atrodo, kad pardavėjos mane jau pažįsta, nes kiekvieną kartą traukiu prie tos pačios lentynos ir skaitau vis kitą kulinarine knygą. Kartais pamačiusi skanią nuotrauką bandau įsiminti receptą, o veltui, nes dažniausia taip ir nepagaminu nieko.
Šią savaitę skaičiau naują Beatos knygą " Metai Beatos virtuvėje" ir tikėtai ar netikėtai atradau receptą, kuris mane "užkabino". Džiovintų abrikosų džemas skambėjo kaip mistika, nes niekada nesu valgius kažko panašaus, o močiutės tikrai tokių negamindavo. Taigi, išsitraukiam puodą su mediniu šaukštu, paruošiam raumenis maišymui ir darom uogienę.


Džiovintų abrikosų uogienė

500 g džiovintų abrikosų
300 g cukraus
1 l vandens
2 citrinų sulčių
1 citrinos žievelė

Abrikosus smulkiai supjaustyti, pilti vandenį ir pavirti 20 min. Palikti pastovėti per naktį su visu skysčiu.
Kitą dieną į abrikosus supilti cukrų, citrinos sultis ir žievelę. Virti apie 1 valandą, kol uogienę sutirštės. Į virimo pabaigą nepamiršti kartais pamaišyti, kad neprisviltų.

Receptas iš "Metai Beatos virtuvėje"

2010 m. lapkritis 17 d., trečiadienis

Sūrūs krekreriai ir paprastoji moliūgų sriuba



Esu visiškai išsunkta.. rašymo, skaitymo, tekstų vertimo ir vėl rašymo. Pastarąsias tris dienas tik tą ir veikiu. Atrodo, kad tai niekada nepasibaigs. Ahh, ir vėl dejonės pas mane..

Vakar mamai sakau: "Kodėl moliūgai negali augti visą laiką?" :)
Klausimas iš tos serijos iš kur atsirado vaikai.
Aš juos taip pamėgau šiemet (moliūgus, ne vaikus), tai net negaliu pagalvoti, kad jie tuoj tuoj baigsis. Sriubą verdu jau nežinia kelintą kartą ir tą pačią paprasčiausia, neįnoringa, kur tik moliūgas su svogūnu draugauja. Patinka man ji.O valgoma su krekeriais dar geresnė.



Moliūgų sriuba

1 kg moliūgo
1 svogūnas
1 didelis šaukštas sviesto
2 puodeliai vandens
druskos

Kubeliais supjaustome svogūną ir moliūgą. Keptuvėje ištirpiname sviestą ir sudedame daržoves. Kepti apie 5 minutes. Pakepintas daržoves dėti į puodą, pilti vandenį, įberti druską ir virti kol daržovės suminkštės. Baigus daržovėms virti, jas truputėli sutrinti bulvių trintuve, bet tik labai nedaug, kad liktų moliūgo gabaliukų

Sūrūs krekeriai

1 1/2 puodelio miltų
1 a.š. druskos
1/2 puodelio šalto vandens
3 v.š. aliejaus

1/4 puodelio vandens su 1 a.š. druskos krekeriams aptepti
įvairių seklų ir prieskoniu ( čili pipiro, sezamo sėklų, linų sėmenų, aguonų, jūros druskos..)

Miltus ir druską dideliame inde sumaišyti tarpusavyje. Padaryti duobutę ir pilti aliejų su vandeniu. Viską gerai išminkyti ir laikyti šaldytuve bent 30 min. Po to tešlą labai plonai iškočioti. Išpjauti norima formą, aptepti vandeniu, apibarstyti sėklomis ir prieskoniais. Kepti 220 laipsnių orkaitėje ~ 7 min arba kol kraštai parus ir krekeriai taps traškūs.

2010 m. lapkritis 11 d., ketvirtadienis

Bloger'is irgi žmogus?

Insolentė naudodamasi proga klausia kas tu per žmogus, aš atsakau.

Mano vardas Karolina, gyvenu Kaune, nors dalis širdies yra Vilniuje. Studijuoju viešąjį administravimą antrame kurse. Man 20 metų ir tikriausia esu viena jauniausių rašytojų apie maistą. Nors blogas gyvuoja tik daugiau negu pusmetį jaučiuosi esanti man labai artimos bendruomenės dalis.




Myliu visus pūkuotus padarėlius, o savąjį labiausiai. Širdis kaskart plyšta matant, kaip maži kačiukai vaikšto gatvėmis, jei būtų mano valia, tai visos katės turėtų po minkštą guolį ir šiltus namus. Nesuprantu žmonių (jei juos galima tokiais vadinti), kurie skriaudžia gyvūnus, baisiausia matyti tai darančius vaikus. O manoji katytė rodos supranta viską, ką jai noriu pasakyti, kartais ji elgiasi, kaip žmogus - miega užsidengusi galvą, įsitaiso į pačią geriausia vietą kambaryje, knarkia garsiau už mano tėtį, slapčia apkramto pyrago kampą, atsako kniaukimu į mano kalbėjimą.


Apie mane žmonės yra susikūrė skirtingų nuomonių. Nesu tas žmogus, kuris bet kam pasakoja apie save, ką veikė, su kuo gyvena, ar ką šiandien valgė pietums. Tam yra draugai, o draugu per vieną dieną netapsi. Norint mane pažinti reikia laiko, nes vieną dieną aš galiu nenustoti juoktis, kitą dieną tampu bambeklė, dar kitą dieną galiu šaipytis iš kvailai atrodančių žmonių. Humoro jausmo ir ironijos supratimas labai svarbus, kad galėtum mane suprasti. Turiu draugų, kurie iš pakelto antakio ar žvilgsnio suprantą apie ką galvoju. Kartais grubūs pasakymai verčia mane raudonuoti, o dažnai žodžiai išsprūsta man net nepagalvojus, kad kažką jie gali žeisti.





Myliu stebuklą su dviem ratas. Vadinu jį savo mašina. Dviratį atradau prieš dvejus metus. Važinėti galiu visą dieną, įminti į kalną po to jausti pro ausis vėją leidžiantis žemyn. Važinėti pradedu vos nutirpus sniegui, dar visai nesenai nugabenau jį į rūsį ir atsisveikinau iki kitų metų. Jis ne koks ypatingas su daug pavarų ar naujovišku dizainu. Jis net ne naujas, o gerokai pagyvenęs, bet aš jo nė neketinu keisti. Žinau, kad jam pradėjus girgždėti turiu perjungti viena pavara žemiau, o kojelė paremianti dviratį kažkur nukritus, bet jis geras, labai geras.



Mėgstu vienišus pasivaikščiojimus, tada galiu eiti kur noriu, vaikščioti po indų parduotuves ir negirdėti niurzgimu, kad atsibodo; stebėti praeivius, kaip jie apsirengę, su kuo eina, bandyti atspėti, ar jie laimingi, ar jis perpus vyresnis už savo mergina, ar jo/jos akys paraudę nes šiąnakt beveik nemiegojo..




Esu šiek tiek pakvaišusi dėl mados ir jei kas naršėte po mano mėgstamiausių sąrašą pastebėjote, kad jame yra ne tik kulinarinių blogų.


Bent kartą per mėnesį turiu nemigo naktį.


Labiausia graudina daina Queen - Love of My Life.


Studijuoju dalyką, kuris mažų mažiausia man nekelia susidomėjimo.


Esu absoliučiai žalia technikoje ar kompiuterio programavime (niekaip nesugebu įsidėti Kalėdų angelo nuorodos).


Niekas netiki, kad valgau daug saldumynų, išvis visi galvoja, kad aš nieko nevalgau, o dar labiau išsižioja, kaip pasakau, kad rašau kulinarinį blogą.


Mano juokas dažnai sukelia kitiems žmonėms juoką. Tiesiog mėgstu juokingai juoktis :)))


Esu išranki iki negalėjimo.


Knygos yra absoliutus gėris, o dar didesnis gėris yra jas skaityti gamtoje po medžiu, kramtant ką tik nuskintą obuolį.


Tikiuosi, kad kada nors subręsiu ir tapsiu elegantiška moterimi.


Esu tokia nepastovi, kad po pusmečio galiu mėgti tai, kas ankščiau man visai nerūpėjo (mada, mada, mada - kas galėjo pagalvoti?)


Sijonus nešioju žiemą, vasarą, pavasarį, rudenį.


Nerandu draugo/ės, kuris su manim valgytų suši..


Apie maistą galiu kalbėti non-stop. Žinau, kad kaip kuriuos tai tikriausia erzina.


Ankščiau buvau kalorijų skaičiuotoja, gramų matuotoja, viskas pasikeitė, nors kalorijų skaičiukai galvoje išliko.


Norėčiau būti gimus kur kas ankščiau ir nueit pas Freddy Mercury į koncertą.


Domėtis maisto gamyba pradėjau, kai norėjau būti panaši į viršelio mergina.

Bet galiausiai - esu laimingas žmogus.

Kyla klausimų? Su malonumu į juos atsakysiu ;)

2010 m. lapkritis 7 d., sekmadienis

Sūrio pyragas su žemės riešutų sviestu ir šokolado glaistu


Pyrago istorija labai paprasta. Kartą pamačiau jo pusbrolį ar brolį dvynį viename iš blog'ų. Pasigėrėjau. Pamiršau. Po kiek laiko prisiminiau, bet kai reikėjo recepto niekur negalėjau rasti. Man taip visados. Bet nereikia pulti į paniką, nes improvizacijos gali išgelbėti pasaulį (šį kartą tik pyragą, bet viskas prasideda nuo mažų dalykų :)).

Nesigirsiu, bet pyragas gavosi tikrai dieviškas!




Sūrio pyragas su žemės riešutų sviestu ir šokolado glaistu

Trapiam pagrindui
100 g sviesto
3 v.š. cukraus
1 kiaušinis
žiupsnelis druskos
2 v.š salto vandens
1 a.š. cinamono
miltų

Sūrio įdarui
800 g riebios varškės arba bet kokios kreminės varškės
1 puodelio cukraus (aš naudojau pusę paprasto ir pusę vanilinio cukraus)
3 kiaušinių
200 ml grietinėlės
100 g žemės riešutų sviesto
2 a.š. tirpios kavos miltelių

Glaistui
100 juodojo šokolado
50 ml pieno

Kambario temperatūros sviestą ištrinti su cukrumi. Įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Pilti vandenį. Po to suberti druską ir cinamoną. Maišant pilti miltus, kai tešla taps sunkiai maišoma pilti dar truputi miltų ir minkyti tol kol taps lengvai minkoma, bet dar kažkiek lips prie rankų. Laikyti šaldytuve bent 30 min.
Įdarui jei naudosite paprastą varškę ją ištrinkite, kol ši taps vientisa ir be gumuliukų.
Varškę sumaišyti su cukrumi. Įmušti kiaušinius. Trumpai paplakti su elektriniu plaktuvu. Pilti grietinėlę, žemės riešutų sviestą ir kavos miltelius. Viską išplakti iki vientisos masės.
Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros.
Pagrindą iškloti tešla ir kepti ~ 15 min , arba kol pradės ruduoti kraštai. Ant iškepusio pagrindo pilti sūrio masę ir dėti atgal į orkaitę. Kepti 1 h.
Glaistui ant garų vonialės ištirpinti šokoladą su pienu.
Kai pyragas iškeps palikite bent 15 minučių orkaitėje, kad pyragas nesukristų. Prieš tiekiant gerai atšaldyti. Supjaustyti gabaliukais, pilti tirpinto šokolado ir mėgautis dievišku skoniu.

Idėja pagauta iš čia su daug daug pakeitimų

2010 m. lapkritis 2 d., antradienis

Minimalistinė pieniška daržovių sriuba su apvaliais moliūgų gnocchi


Kažkur skaičiau, kad žmogus paraštėse paišantis kvadratus, trikampius ar kitus daugiakraščius yra nelaimingi. Taigi, darau išvada, kad aš vakar buvau nelaiminga, sėdėdama priešais gerbiamą vaizduoklį ir bandydama suregzti bent sakinį rašto darbui nupaišiau stambų trikampį aplink kurį vedžiojau pieštuką šimtus kartų. Kas pas jus šiandien paraštėse, ant laikraščio skiautės ar nosinaitės?



Minimalistinė pieniška daržovių sriuba su apvaliais moliūgų gnocchi

pusė puodelio moliūgo tyrės
ziupsnelis druskos
1 kiaušinis
1 puodelis miltų

1/2 litro pieno
1 stiklinė vandens
300 g šaldytų daržovių mišinio
1 šaukštas sviesto
druskos pagal skonį

Į puodą supilame daržoves, pieną, vandenį. Užkaičiame ant ugnies ir laukiame kol užvirs. Tuo metu pasidarome gnocchi
Į moliūgo tyrę įmušame kiaušinį, beriame druskos ir miltus. Viską išminkome. Per tą laiką jau bus užviręs pienas su daržovėmis. Jei ne palaukite kol užvirs. Pasišlapinkite rankutes ir atgnybkite gabalėlį tešlos, formuokite rutuliuką ir meskite į puodą. Taip sudėkite visą tešlą. Virkite apie 5 min. Galiausia dėkite druskos ir sviesto.