Aną dieną, po audros, pas mane pusei dienos dingo internetas. Kaip aš pykau, nes jau buvo suplanuoti kepti meduoliai, o receptų lobynas juk būtent čia. Taigi kelias valandas prašmirinėjus prisiminiau, kad tokiais atvejais gali išgelbėti ne kas kitą, o tik senosios mamos kulinarinės knygos. Susiradau E.Račiūnienės knygą „Sau ir svečiams“, o ten vien apie meduolius atskiras skyrelis parašytas.
Pagal autorę „kietų meduolių tešla gaminama taip: medus, cukrus, margarinas kaitinami kartu, kol suskystėja ir masė pasidaro vienalytė. Į ataušusią masę įmušami kiaušiniai, supilamas pienas, grietinė – tai, kas nurodyta receptūroje. Tešla išplakama. Jei norima, kad meduoliai būtų tamsesni, įpilama padeginto cukraus. Paskiausiai į masė beriama miltų, sumaišytų su kėlimo milteliais. Tokią tešlą patariama 24 val. Palaikyti šaldytuve, tada kočioti ir kepti“.
Perskaičius visą meduolių kepimo enciklopedija verčiau kitą puslapį ir man tiesiai ant kelių iškrito iškarpa iš laikraščio su receptu. Laikraščio skiautėje vyro nuotrauka su pasakojimu, kaip jis pamėgo kepti ir puošti meduolius, o po to net pradėjo juos pardavinėti Kalėdų mugėse. „O, tai ženklas“ pagalvojau ir nuėjau minkyti meduolių.
Tradiciniai meduoliai
3 kiaušiniai
½ stiklinės cukraus
100 g sviesto
200 g medaus
600 g miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. cinamono
po pusę šaukštelio maltų prieskonių:
imbiero
muskato
gvazdikėlių
kardamono
Medus, cukrus ir sviestas šildomi puode ant ugnies, kol susidarys vientisa masė. Ją atvėsinus įmaišomi kiaušiniai ir miltai kartu su prieskoniais bei kepimo milteliais. Išminkyta tešla iškočiojama. Išpjaustomi norimos formos meduoliai kepa apie 15 min iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Meduolius atvėsinti.
Aš pati bandžiau kelis glaistyti citrinos sulčių ir cukraus pudros glaistu, bet nekaip pavyko, todėl kitos eglutės liko plikos.
Ps. Jei kas dar nežino apie Kalėdų senį slapuką būtinai pasiskaitykite apie jį pas Viktoriją.
