Vieną dieną ant sesės stalo pastebėjau labai senai matyta savo vaikystės užrašų knygutę, kur klijuodavau visokiausias iškarpas apie žvaigždes, straipsnius apie tai "kaip užkariauti JO širdį per 30 dienų", draugų telefonų numerius. Tarp šių ir kitų įdomybių atradau ir receptų, kas mane labai nustebino, nes nepamenu, kad vaikystėje būčiau kažką gaminusi be vaflių.
O vaflių gaminimas būdavo, kaip ritualas. Dažniausia juos gamindavom vasara su kaimynais, nes ,kaip ir visiems vaikams, mums būdavo atostogos. Kai tėvai išeidavo į darbus visi susirinkdavome į mano virtuvėlę, atsinešdavome iš namų miltus ir cukraus, ir maišydavome. Oj kokios aistros virdavo, kai kasnors ipildavo mažiau cukraus už kitą. Be to dar turėjome sugalvoję labai linksmą dainelę, kurią dainuodavome kepant. Blogiausia būdavo, jei mama grįžus pastebėdavo, kad cukraus sumažėję ir miltų tik keli šaukštai belikę.
Šis pyragas vakar man buvo išsigelbėjimas, kaip rytą atsibudus pamačiau, kad iš mano saldainių liko tik šokoladinė masė. Todėl greitai lėkiau į virtuvę suradus šį receptą. O kaip jis kvepėjo! Ne vyšniom, o vanile. Ištraukus iš orkaitės aš gal bent dešimtį minučių jį uosčiau. Pirmą karta taip kvailai elgiausi :D
Vyšninis pyragas
Tešlai
1 kiaušinis
100 ml cukraus
150 g sviesto ar margarino
100 ml kefyro
200 ml miltų
1 a. š. kepimo miltelių
1 a. š. vanilės
Įdarui
400 ml uogų (mėlynių, serbentų, aviečių, vyšnių ir pan.)
50 – 70 g cukraus
Išplakti sviestą su cukrumi iki purumo. Įplakti kiaušinį ir kefyrą. Suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir vanile. Sukrėsti tešlą į sviestu pateptą formą. Ant viršaus sudėti uogas ir pabarstyti cukrumi.
Kepti iki 200 C įkaitintoje orkaitėje 25 min.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą