Aš dažnai skaitau kulinarines knygas. Ne, aš jų neperku ir neturiu jų labai daug. Aš jas skaitau knygynuose, minkštuose foteliukuose vartau puslapį po puslapio, pamirštu apie laiką ir laukiančias paskaitas, man atrodo, kad pardavėjos mane jau pažįsta, nes kiekvieną kartą traukiu prie tos pačios lentynos ir skaitau vis kitą kulinarine knygą. Kartais pamačiusi skanią nuotrauką bandau įsiminti receptą, o veltui, nes dažniausia taip ir nepagaminu nieko.
Šią savaitę skaičiau naują Beatos knygą " Metai Beatos virtuvėje" ir tikėtai ar netikėtai atradau receptą, kuris mane "užkabino". Džiovintų abrikosų džemas skambėjo kaip mistika, nes niekada nesu valgius kažko panašaus, o močiutės tikrai tokių negamindavo. Taigi, išsitraukiam puodą su mediniu šaukštu, paruošiam raumenis maišymui ir darom uogienę.
Džiovintų abrikosų uogienė
500 g džiovintų abrikosų
300 g cukraus
1 l vandens
2 citrinų sulčių
1 citrinos žievelė
Abrikosus smulkiai supjaustyti, pilti vandenį ir pavirti 20 min. Palikti pastovėti per naktį su visu skysčiu.
Kitą dieną į abrikosus supilti cukrų, citrinos sultis ir žievelę. Virti apie 1 valandą, kol uogienę sutirštės. Į virimo pabaigą nepamiršti kartais pamaišyti, kad neprisviltų.
Receptas iš "Metai Beatos virtuvėje"
Kaip paprasta, reiks išmėgint.
AtsakytiPanaikintiAš tokia pati skaitytoja :) Tik tiek, kad patikusius receptus nufotkinu telefonu ir vualia, galima grįžus gamint :)) Iš tikrųjų kulinarinės knygos - brangus malonumas. Nors knygos apskritai brangus malonumas, bet bent jau man jų niekad nepakeis nei foodgawker'is, nei televizijos kulinariniai šou.
Skamba gerai :) O koks kiekis gaunasi uogienes is nurodyto kiekio?
AtsakytiPanaikintiAš dar nuplyčiau. Nes šiaip nors ir mėgstu abrikosus, dabar jų privengiu, kai kartą tarp dantų ėmė žemių grumstai traškėti...
AtsakytiPanaikintiO dėl knygynų - iki gruodžio 1 man ten uždrausta :D
Pagalvokim...šalta, nuovargis po pasivaiksčiojimo, dienos pabaiga...ko dabar labai norėtųsi? mmm...šios uogienės, minkštutės bandelės ir didžiulio puodelio arbatos.
AtsakytiPanaikintiJurgita, man ir, knyga, didelė vertybė, todėl visada labai džiaugiuosi ją gavusi dovanų. Gal būt mūsų anūkai ar vaikai skaitys tą pačią, o va tatespottingas labai laikina.
AtsakytiPanaikintiIneta, mačiau, kad užsienyje būna net specialių knygynų, kuriuose vien tik kulinarinės knygos. Kas tada su manimi būtų? :D
Anonime, iš tokio kiekio gaunasi daugiau negu 1 litras uogienės.
Indre, man kažkaip savaime suprantama, kad džiovintus vaisius reikia plaut, todėl net nerašiau :D Oho kokie draudimai pas tave, kodėl šitaip? :))
Sima, ką tik taip ir valgiau :))
na, dėl įsiminimo receptų, tai pats geriausias būdas- nufotografuoti. Telefoną turi, kamera yra, taigi, kur problemos? :P
AtsakytiPanaikintipasakykit ką dariau ne taip, kadangi ipyliau daugiau vandens tai ir viriau kiek ilgėliau, vis pamaišydavau, prie dugno kad prisvilę būtų šaukštu maišydama nepajaučiau, nebent čia tas prisvilimas galima kitokio pobūdžio, nes uogienė įgavo kartoką paskonį ir dar nežinau kaip bus kai atvės, viliuosi kad skonis pagerės, kitu atveju - gaila produktų :( o gal abrikosai ne kokie pasitaikė? nes autorės nuotreaukose matosi gan šviesi abrikosienės spalva, o maniškė labiau panaši į Beatos (tamsi) tačiau skonis manęs netenkina, kažką būsiu padarius ne taip :(
AtsakytiPanaikintiJovita, aš galiu tik spėlioti, kodėl uogienė gavosi kartoka. Gali būt ir taip, kad cukrus nuo ilgesnio virimo laiko karamelizavosi per daug ir davė tą kartumą, gal vaisiai turėjo kokį specifinį skonį, gal citrina.. Pati pirmą kartą viriau tokią uogienę, bet viskas gavosi puikiai.
AtsakytiPanaikintiir aš va skaitau visų patyrimus ir jie sėkmingi, šiadien bandysiu vėl, ar užpylus vandens tik vieną litrą ir užvirinus tame pačiame ir virėt uogienę? ar daugiau nepylėt vandens? nes labai jau mažai to skysčio gaunasi, o kai išbrinksta dar mažiau lieka? tai negi tą visą valandą ir stovėjot prie viryklės, nes su tiek skysčio lengvai gali prisvilti... :)
AtsakytiPanaikintiJovita, taip tikrai nepyliau nė lašelio ir viriau tame pačiame skystyje. To vandens kiekio tikrai užtenka ir man tik truputuką prisvilo, kaip ir rašė Beata, į virimo pabaigą. Sėmės bandant! Laikysiu kumščius kad pavyktų šį kartą :))
AtsakytiPanaikintiO maišydavau uogienę, tik kartkartėmis praeinant, net nereikėjo stovėti prie viryklės :)
AtsakytiPanaikintiačiū už patarimus, tikiuosi šį kart pavyks... :) Labai norėčiau, kad taip būtų, nes jau prisipirkau ir pasiruošiau gražius indelius uogienei laikyti :)
AtsakytiPanaikintiLabai skanus pagardukas gavosi, ačiū už receptuką :)
AtsakytiPanaikinti