Insolentė naudodamasi
proga klausia kas tu per žmogus, aš atsakau.
Mano vardas Karolina, gyvenu Kaune, nors dalis širdies yra Vilniuje. Studijuoju viešąjį administravimą antrame kurse. Man 20 metų ir tikriausia esu viena jauniausių rašytojų apie maistą. Nors blogas gyvuoja tik daugiau negu pusmetį jaučiuosi esanti man labai artimos bendruomenės dalis.
Myliu visus pūkuotus padarėlius, o savąjį labiausiai. Širdis kaskart plyšta matant, kaip maži kačiukai vaikšto gatvėmis, jei būtų mano valia, tai visos katės turėtų po minkštą guolį ir šiltus namus. Nesuprantu žmonių (jei juos galima tokiais vadinti), kurie skriaudžia gyvūnus, baisiausia matyti tai darančius vaikus. O manoji katytė rodos supranta viską, ką jai noriu pasakyti, kartais ji elgiasi, kaip žmogus - miega užsidengusi galvą, įsitaiso į pačią geriausia vietą kambaryje, knarkia garsiau už mano tėtį, slapčia apkramto pyrago kampą, atsako kniaukimu į mano kalbėjimą.
Apie mane žmonės yra susikūrė skirtingų nuomonių. Nesu tas žmogus, kuris bet kam pasakoja apie save, ką veikė, su kuo gyvena, ar ką šiandien valgė pietums. Tam yra draugai, o draugu per vieną dieną netapsi. Norint mane pažinti reikia laiko, nes vieną dieną aš galiu nenustoti juoktis, kitą dieną tampu bambeklė, dar kitą dieną galiu šaipytis iš kvailai atrodančių žmonių. Humoro jausmo ir ironijos supratimas labai svarbus, kad galėtum mane suprasti. Turiu draugų, kurie iš pakelto antakio ar žvilgsnio suprantą apie ką galvoju. Kartais grubūs pasakymai verčia mane raudonuoti, o dažnai žodžiai išsprūsta man net nepagalvojus, kad kažką jie gali žeisti.
Myliu stebuklą su dviem ratas. Vadinu jį savo mašina. Dviratį atradau prieš dvejus metus. Važinėti galiu visą dieną, įminti į kalną po to jausti pro ausis vėją leidžiantis žemyn. Važinėti pradedu vos nutirpus sniegui, dar visai nesenai nugabenau jį į rūsį ir atsisveikinau iki kitų metų. Jis ne koks ypatingas su daug pavarų ar naujovišku dizainu. Jis net ne naujas, o gerokai pagyvenęs, bet aš jo nė neketinu keisti. Žinau, kad jam pradėjus girgždėti turiu perjungti viena pavara žemiau, o kojelė paremianti dviratį kažkur nukritus, bet jis geras, labai geras.
Mėgstu vienišus pasivaikščiojimus, tada galiu eiti kur noriu, vaikščioti po indų parduotuves ir negirdėti niurzgimu, kad atsibodo; stebėti praeivius, kaip jie apsirengę, su kuo eina, bandyti atspėti, ar jie laimingi, ar jis perpus vyresnis už savo mergina, ar jo/jos akys paraudę nes šiąnakt beveik nemiegojo..
Esu šiek tiek pakvaišusi dėl mados ir jei kas naršėte po mano mėgstamiausių sąrašą pastebėjote, kad jame yra ne tik kulinarinių blogų.
Bent kartą per mėnesį turiu nemigo naktį.
Labiausia graudina daina Queen - Love of My Life.
Studijuoju dalyką, kuris mažų mažiausia man nekelia susidomėjimo.
Esu absoliučiai žalia technikoje ar kompiuterio programavime (niekaip nesugebu įsidėti Kalėdų angelo nuorodos).
Niekas netiki, kad valgau daug saldumynų, išvis visi galvoja, kad aš nieko nevalgau, o dar labiau išsižioja, kaip pasakau, kad rašau kulinarinį blogą.
Mano juokas dažnai sukelia kitiems žmonėms juoką. Tiesiog mėgstu juokingai juoktis :)))
Esu išranki iki negalėjimo.
Knygos yra absoliutus gėris, o dar didesnis gėris yra jas skaityti gamtoje po medžiu, kramtant ką tik nuskintą obuolį.
Tikiuosi, kad kada nors subręsiu ir tapsiu elegantiška moterimi.
Esu tokia nepastovi, kad po pusmečio galiu mėgti tai, kas ankščiau man visai nerūpėjo (mada, mada, mada - kas galėjo pagalvoti?)
Sijonus nešioju žiemą, vasarą, pavasarį, rudenį.
Nerandu draugo/ės, kuris su manim valgytų suši..
Apie maistą galiu kalbėti non-stop. Žinau, kad kaip kuriuos tai tikriausia erzina.
Ankščiau buvau kalorijų skaičiuotoja, gramų matuotoja, viskas pasikeitė, nors kalorijų skaičiukai galvoje išliko.
Norėčiau būti gimus kur kas ankščiau ir nueit pas Freddy Mercury į koncertą.
Domėtis maisto gamyba pradėjau, kai norėjau būti panaši į viršelio mergina.
Bet galiausiai - esu laimingas žmogus.
Kyla klausimų? Su malonumu į juos atsakysiu ;)
