Jogurtiniai ledai su vyšnių padažu

Žinote, kad liepos mėnuo 1984 metais buvo paskelbtas ledų mėnesiu?
Aš irgi nežinojau, kol to vakar neperskaičiau viename iš blogų, o mano ledai jau buvo šonus apšalę.
Taigi, apie ledus. Aš juos visada gaminu iš grietinėlės, todėl valgant sąžinės balsas priekaištauja, nes jie gi riebūs baisiai. Bet šį kartą galėjau nuraminti tą balsą, nes jie gi iš jogurto! Patys nekalčiausi po šerbeto.


Be to kad jie liesi, kas labai aktualu vasaros laikotarpiu, juos labai lengva pagaminti. Nereikia net kiaušinių! Tiesiog viską sumaišai ir įdedi į kamerą, o kad šie būtų dar skanesni tereikia pamaišyti kas valandą. Tinginių ledai, ne kitaip :)

O jų skonį galima tobulinti užpilant savo mėgstamu siurpu, užberiant kapotų skrudintų riešutų ar net tirpinto šokolado.


Jogurtiniai ledai su vyšnių padažu

Ledams
3 puodeliai graikiško jogurto
1/2 puodelio cukraus
keli lašai vanilės kvapo

Padažui

1 puodelis vyšnių be kauliukų
1 v.š. cukraus
cinamono, vanilės

Jogurtą sumaišyti su cukrumi ir vanile. Pilti į indą dėti į kamerą. Kai pradeda šalti ledų šonai ištraukti ir gerai išmaišyti, kol neliks ledo ir masė vėl taps vientisa. Procesą kartoti apie penkis kartus.
Padažui vyšnias, cukrų, cinamoną ir vanilę kaitinti ~ 7 min. Viskas. Prieš tiekiant ledus patartina palaikyti šaldytuve (ne kameroje!) apie valandą, kad būtų minkštesni.


Receptas iš čia

Traški ciabatta su žaliųjų žirnelių aptepu

Atostogavau. Tiesa gal ir klaidinga sakyti, kad atostogavau, nes atostogauju jau beveik du mėnesius. Teisingiau - buvau išvažiavus.


Ką nuveikiau?
Pabėgau nuo karščio :))

Kas naujo?
Atradau, kad bėgiojimas gali būti malonumas, todėl prisižadėjau sau, kad grįžusi namo nepamesiu šio gero įpročio bent jau iki kol prisnigs :)

Ko pasiilgau?
Žinoma bloginimo!


~Minčių lietus~
Pastaruoju metu taip "niežti" rankos kažką maišyt, plakt, minkyt...
Taip norėčiau drėgno kalėdinio meduolio.
Ne geriau bandeeelių! Su cinamonu!
Viskas krypsta į tai, kad man jau reikia žiemos.



Kol kas pykstuosi su savo blogo imidžu taigi nekreipkite dėmesio į netikusius derinius ir kitą ką ;) Dėkuj.

Traški ciabatta su žaliųjų žirnelių aptepu

1 kepalėlis šviesios itališkos duonos
2 a.š. alyvuogių aliejaus (duonai)
500 g šviežių žirnelių
4 a.š. alyvuogių aliejaus (aptepui)
1 citrinos sulčių
druskos, pipirų

Duoną perpjauti išilgai per pusę, sudėti į kepimo skardą, pašlakstyti alyvuogių aliejumi. Kepti 180 laipsnių orkaitėje, kol apskrus.
Žirnelis suberti į verdantį pasūdytą vandenį ir virti 2 minutes. Nuvarvinti sietelyje, suberti į trintuvo indą, supilti aptepui skirtą alyvuogių aliejų, citrinos sultis, pabarstyti druska ir pipirais. Viską sutrinti.
Žirnelių mase aptepti skrebučius.
Ps. Recepte buvo siūloma ant viršaus dėti vytinto skrudinto kiaulienos kumpio, bet aš nesu didelė mėsos megėja, todėl nedėjau nieko.
Pss. Kitą dieną ragavau su saulėje džiovintais pomidorais. Skanumėlis!



Receptas iš Virtuvės paslapčių 2010 Nr. 4

Salotos su špinatais ir saulėje džiovintais pomidorais

Apie šių dienų karštį jau matyt net nereikia kalbėti, nes jau viskas apkalbėta, užrašyta ir visi įspėti nekišti nosies iš namų įsidienojus jei nėra reikalo. Tada tokiomis dienomis, kaip pastarosios tikriausia pirmą kartą nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nedirbu.

Kad ir kaip bebūtų orai keičia mano planus. Nesukrauti daiktai reiškia dar bent savaitę planų atidėjimo ir laukimo kol oras pasitaisys. Mat aš išlepus mergaitė nesu linkus per karščius turiningai leisti laisvalaikį išpilta jau ne tik devinto prakaito. O kol kas man kompanija palaiko knyga, ledai ir salotos.

Tiesa apie salotas. Niekada gyvenime nevalgiau žalio špinato. Ta prasme ne virto ar kepto. Taigi man tai buvo, kaip ir naujovė. Beje, skani naujovė. Kažkaip jaučiu, kad užsikabinau ant salotų. Bus dar daug receptų. Prižadu ;)



Salotos su špinatais ir saulėje džiovintais pomidorais

50 g jaunų špinatų lapelių
1 agurkas
8 saulėje džiovinti pomidorai
keli žiedeliai svogūno

3 a.š. alyvuogių aliejaus
1 a.š. balzamiko acto
druskos
pipirų

Į lėkštę dėti salotas ant jų pjaustytą agurką, džiovintus pomidorus ir svogūną. Užpilui sumaišyti alyvuogių aliejų, actą, druską ir pipirus. Pilti ant salotų ir gardžiuotis.

Baltojo šokolado ir žemuogių pyragas(?)

Ilgai sukau galvą, kaip būtų galima pavadinti šį, na kaip ir, pyragą, bet ne pyragą. Somebody help me! Na nesiverčia man liežuvis jį vadint pyragu. Tiesiog.. Bet kadangi lietuvių kalboje nėra kitokio žodžio apibūdinant keptą saldų dalyką, iš miltų, cukrau ir kiaušinių, kaip tik pyragas, tai jį šitaip ir vadinsime.
Net vienas asmuo klausė: "Tai koks šito pavadinimas". Sakau: "Fantazijos vaisius" :))


O tai tikrai mano fantazijos vaisius. Skaniai suvalgytas per 5 min. Padalintas į keturias (ne)lygias dalis.
Gerai, kad nekilo muštynių kurio gabaliukas didesnis :D


Baltojo šokolado ir žemuogių pyragas

Pagrindui:
220 g miltų
100 g sviesto
60 g cukraus
vanilinio cukraus
druskos
1 kiaušinis

Kremui
150 g šokolado
250 ml grietinėlės
1 a.š. cukraus
150 g švelnios varškės
žemuogų

Pagrindui viską (išskyrus kiaušinį) sudėti į indą ir sutrinti rankomis, kad taptų smėlinė tešla. Po to įmušti kiaušinį ir gerai išminkyti. Dėti į šaldytuvą pusei valandos. Iškloti kepimo indą tešla ir gerai subadyti šakute. Ant viršaus kloti foliją, o ant jos žirnius. Šauti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę penkiolikai minučių, po to nuimti foliją ir dar kepti penkias minutes. Atšaldyti.

Įdarui išplakti grietinėlę su cukrumi, kol taps standi. Sumaišyti su varške. Ištirpinti šokoladą ir sukrėsti į grietinėlės masę. Išmaišyti.
Ant atvėsusios tešlos dėti žemuoges ir ant viršaus pilti kremą. Palikti šaltai kol sustings.

Naminė kreminė varškė

Mano filosofija - nepirk, jei gali pasidaryti pats.
Už viso to slepiasi daugybė pliusų.
Pirma - namie gaminta yra be jokiu E ar kitokių priemaišų.
Antra - visada šviežia, nes gali skanauti ką tik pagamintą, o ne studijuoti pakuotę kurioje yra kažkur užslėpta gaminimo data.
Trečia - dažniausia pigiau nei parduotuvėje pirktą.



O pasidaryti naminę kreminę varškę nėra jokio vargo. Nereikės nieko kaitinti, pilstyti ar maišyti. Tiesiog nusiperkate kokį norite kiekį kefyro ( iš 1 l kefyro išeina 200 g varškės) dedate į šaldymo kamerą ir pamirštate bent parą. Kai kefyras sušąla suvyniojate jį į storą audinį ir pakabinate virš kriauklės, kad nuvarvėtų nereikalingas skystis. Jei paliksite šitaip per nakt ryte turėsite švelnią varškytę, kurią galėsite dėti į kepinius, tortus, ar daryti užtepą.

Karameliniai popkornai

Koks filmas be kukurūzų spragėsių?
Ruošiantis kino vakarui, negalėjau neišsikept popkornų, bet prisiminus ankstesnį bandymą (o jis buvo labai senai, kai sudeginau puodą iš nežinojimo, kad į jį reikia įpilti aliejaus, kad kukurūzai neprisviltų) vis atidėdavau jų kepimą, kad ir kaip viliojančiai atrodydavo nuotraukos.

Bet bet bet... Here they are!
Popkornai gausiai apglaistyti karamele. Taip jie žymiai skanesni už tuos kuriuos pardavinėja prie kino teatrų. Traškūs. Nuodėmingi.

Darantiesiems linkiu nepersivalgyti ;)



Karameliniai spragėsiai

200 g nekeptų kukurūzų
1,5 v.š. sviesto
1,5 puodelio cukraus
1/2 a.š. sodos
1/2 a.š. druskos

Kukurūzus iškepti šlakelyje aliejaus su žiupsneliu druskos. Išpilti juos į platų indą išklota kepimo popieriumi. Patarimas: kepkite pačiame prasčiausiame puode, nes vargu ar norėsis gramdyti naujutėlaitį puodą.
Karamelei reikia ištirpinti sviestą su cukrumi retkarčiais pamaišant iki kol taps tamsiai gintarinės spalvos. Tada nuimti nuo ugnies ir įmaišyti sodą. Masė staiga labai pakils, todėl naudokite didelį puodą. Galiausiai įmaišykite druską. Karamelę pilkite ant iškeptų popkornų ir viską gerai išmaišykite, kad visi kukurūzai apsiveltų karamele.

Receptas iš Montcarte