Traškūs švediški meduoliai

Kai kurie žmonės turi priklausomybė cigaretėms, kai kurie neatsispiria puodeliui kavos po valgio, kai kurie negali nė dienos be facebook'o. Mano didžiausia priklausomybė, apart saldumynų valgymo ir ilgo miego yra štai šis kulinarinis pasaulis. Nors pastaruoju metu mokslai buvo okupavę visą laiką, pertraukėlių metu vis kyštėldavau nosį čia, ten ir dar čia, o dažnių dažniausiai tai čia.
Taip praeidavo valanda, dvi, o neduok Die kažkas "užkabina", tada mokslai būna pamiršti, o nagai ir vėl lieka nenulakuoti.
Ar tai priklausomybė? Taip!


Pepparkakor

150 g melasos sirupo (aš naudojau skystą medų)
110 g sviesto
100 g rudojo cukraus („Demerara“)
375 g miltų
½ arb.š. cinamono
½ arb.š. malto imbiero
½ arb.š. kepimo miltelių
¼ arb.š. maltų gvazdikėlių
¼ arb.š. druskos
1 didelis kiaušinis

Nedideliame puode ištirpinti medų, sviestą ir cukrų nuolat maišant. Leisti masei užvirti, kol visi cukraus kristalai visiškai ištirps. Nukelti nuo ugnies ir atvėsinti mažiausiai pusę valandos. Masė turėtų gautis tokia tąsi kaip karamelė.
Dideliame dubenyje išsijoti miltus su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska. Miltų viduryje suformuoti nedidelę duobelę, į ją įmušti kiaušinį, supilti paruoštą sirupą ir suminkyti tešlą . Jei tešla pernelyg lipni, pridėti šiek tiek daugiau miltų, kad būtų įmanoma išminkyti ir suformuoti rutulį. Šį rutulį suvynioti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą maždaug dviems valandoms arba pernakt. Įkaitinti orkaitę iki 175 C temperatūros. Tešlą padalinti į mažesnes dalis ir kiekvieną iškočioti kuo ploniau ant miltais pabarstyto paviršiaus. Sausainių formelėmis išspausti meduolius.Kepimo skardas iškloti kepimo popieriumi ir kepti orkaitėje apie 8 – 10 minučių arba kol gražiai parus. Šioje vietoje reikia būtų labai atidiems – kuo plonesni yra sausainiai, tuo greičiau gali perkepti!



~English version~

Pepparkakor

150g molasses (or sugar syrup)

110g butter

100g brown sugar

375g flour

1/2 tsp cinnamon

1/2 tsp ground ginger

1/4 tsp baking powder

1/4 tsp ground cloves

1/4 tsp salt

1 large egg

In a small pan heat molasses, butter and sugar, stirring constantly. Let it boil moderately until all sugar crystals have dissolved. Let cool off for at least half an hour.

In a large bowl sieve the flour together with baking soda, spices and salt. Form a hole in the middle and add the egg as well as the molasses mixture and knead by hand. Add a little more flour if the dough appears too sticky, you should be able to shape it into a ball. Tightly cover it with cling film and let rest in the fridge for two hours.

Preheat the oven to 175°C (350°F). Cut off smaller portions of the dough and roll it out (the thinner the better) on a slightly floured table, then stamp out your desired cookie shapes. Bake on a parchment paper or baking mat lined tray for 8 to 10 minutes or until they just start to get some color on the very edges. Be careful, the thinner they are, the faster they burn!

Receptas iš Saulėtos virtuvės

Sniego gniūžtės

Aš parašiau Kalėdų seneliui laišką! Tiesa sakant, aš diktavau, o kitas rašė.
Sako, kad negalima atskleisti savo norų, bet pašnibždėti juk galima? Prašiau kad man atneštų dvasios iš K raidės. Juk nedaug prašau..
Sausainių kepimas nebe padeda, o ir ta šventinė eglutė Kauno senamiestyje jau nebepanaši į eglutę, kuri būdavo išpuošta dideliais raudonais, baltais burbulais ir girliandom.

Sniego gniūžtės

puodelis kambario temperatūros sviesto;
3 šaukštai cukraus;
2/3 puodelio kokoso drožlių ir 2/3 puodelio migdolų;
1 šaukštelis vanilės ekstrakto ir 1 šaukštelis migdolų ekstrakto;
2 1/4 puodelio miltų;
~2 puodeliai cukraus pudros.


Jeigu migdolai yra su odelėm, juo užplikyti vandeniu, palikti 5 minutėm ir nuimti odeles. Nusausinti ir sumalti. Kokoso drožles taip pat permalti.
Padalinti sviestą, cukrų ir miltus į dvi dalis.
Elektriniu plakikliu išsukti vieną dalį sviesto ir sukraus. Supilti vanilės ekstraktą ir kokoso drožles. Galiausiai po truputį suberti miltus. Su kita dalimi ingridientų daryti tą patį tik vietoj vanilės ir kokosų sudėti migdolus ir migdolų ekstraktą.
Iš tešlos suformuoti norimo dydžio kamuoliukus ir sudėtį į kepimo popieriumi išklotą skardą. Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie 15 minučių, kol sausainiai gražiai pagels.
Šiek tiek atvėsusius sausainius apvolioti cukraus pudroje. Palikti 10-15 minučių ir dar kartą dar šiek tiek šiltus apvolioti.

Receptas iš "Gardaus kąsnelio"

Vafliniai blyneliai

Aš retai kažką skolinuosi iš žmonių, nesu iš tų, kurios sugeba viską pavyzdingai naudoti. Aš būtinai skaitydama knygą užpilsiu arbatos ant kraštelio, perplėšiu sijono klostę, ar įbrėšiu lakuotus batukus. Taigi apsaugoju žmonių daiktus nuo savęs.

Dvi savaites svajojau apie vaflinius blynelius, kurie vis išlįsdavo mano fantazijose pradėjus tuštėti pilvui. Vieną dieną, kai turėjau važiuoti pas tetą, prisiminiau, kad ji tikrai kažkur turėjo būtent tą vaflinę, kurioje kepami tie purūs, saldūs, svajonių blyneliai. Gražiai paprašius ir prižadėjusi saugoti, kaip savo akį, vežiausi keptuvę namo svajodama apie pusryčius su saldžiarūgščiu siurpu pagardintus vaflius ir stikline pieno.

Kitą rytą skani svajonė pildėsi su kiekvienu kąsneliu.



Vafliniai blyneliai

2 puodeliai miltų
2 a.š kepimo miltelių
1/2 a.š. druskos
4 dideli kiaušiniai
50 g sviesto
2 puodeliai pieno

Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitame dubenyje ištrinti kiaušinių trynius su cukrumi, kol cukrus visiškai ištirps. Supilti ištirpdytą sviestą ir pieną, gerai išmaišyti. Skystą masę pilti į miltus ir maišyti elektriniu plaktuvu, kol neliks miltų gumulėlių. Įmaišyti iki purumo suplaktus kiaušinių baltymus ir juos atsargiai įmaišyti į tešlą. Įkaitinti elektrinę keptuvę, pilti tešlą ir kepti apie 2 minutes.

Receptas iš čia

Aguoninis obuolių pyragas Kalėdoms artėjant

Lietuviškuose bloguose kur tik pasisuksi visur dvelkia Kalėdomis, jaukumu ir šiluma, o imbieriniai sausainiai tiesiog prašyte prašosi būti kepami. Nors labai abejoju ar spėsiu sulipdyti mano išsvajotą medaus namelį, ar atrasti šių metų skaniausiąjį pyragą, kuris būtų iškilmingai valgomas per Kalėdas, aš vis tiek labai jų laukiu!
Šaltukui paspaudus aš vis dažniau save atrandu išsirangiusią priešais židinį su arbatos puoduku, ir tamsoje žiūrinčia į pleškenančias malkas. Šiurpuliukai pereina per kūną, kaip praeinantis žmogus grybšteli saltom rankom per kaklą.




Pyragas, kuris planuose užsilikęs nuo praeitų Kalėdų, bet nuskriaustas ir neiškeptas, nes tais metais turėjome kita favoritą - aguonainį. Po pirmojo gabaliuko išgirdau priekaištą, kad "anas buvo skanesnis, bet šitas irgi nieko". Taip bekalbant vienas žmogiukas suvalgė keturias riekeles pyrago, kuris anot jo yra tik "nieko" :))




Aguoninis obuolių pyragas

4 kiaušiniai
150 g cukraus
1 a.š. vanilinio cukraus
80 g maltų lazdyno riešutų
60 g sviesto
100 g miltų
4 dideli obuoliai
150 g aguonų

Kiaušinių trynius išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo.
Įmaišyti maltus lazdyno riešutus, ištirpintą sviestą ir miltus.
Įmaišyti kubeliais supjaustytus obuolius ir aguonas.
Atsargiai įmaišyti iki standumo išplaktus kiaušinių baltymus.
Tešlą sukrėsti į riebalais pateptą formą ir kepti iki 180° C įkaitintoje orkaitėje apie 70 – 75 minutes.

Receptas iš net žiemą Saulėtos virtuvės

Džiovintų abrikosų uogienė

Aš dažnai skaitau kulinarines knygas. Ne, aš jų neperku ir neturiu jų labai daug. Aš jas skaitau knygynuose, minkštuose foteliukuose vartau puslapį po puslapio, pamirštu apie laiką ir laukiančias paskaitas, man atrodo, kad pardavėjos mane jau pažįsta, nes kiekvieną kartą traukiu prie tos pačios lentynos ir skaitau vis kitą kulinarine knygą. Kartais pamačiusi skanią nuotrauką bandau įsiminti receptą, o veltui, nes dažniausia taip ir nepagaminu nieko.
Šią savaitę skaičiau naują Beatos knygą " Metai Beatos virtuvėje" ir tikėtai ar netikėtai atradau receptą, kuris mane "užkabino". Džiovintų abrikosų džemas skambėjo kaip mistika, nes niekada nesu valgius kažko panašaus, o močiutės tikrai tokių negamindavo. Taigi, išsitraukiam puodą su mediniu šaukštu, paruošiam raumenis maišymui ir darom uogienę.


Džiovintų abrikosų uogienė

500 g džiovintų abrikosų
300 g cukraus
1 l vandens
2 citrinų sulčių
1 citrinos žievelė

Abrikosus smulkiai supjaustyti, pilti vandenį ir pavirti 20 min. Palikti pastovėti per naktį su visu skysčiu.
Kitą dieną į abrikosus supilti cukrų, citrinos sultis ir žievelę. Virti apie 1 valandą, kol uogienę sutirštės. Į virimo pabaigą nepamiršti kartais pamaišyti, kad neprisviltų.

Receptas iš "Metai Beatos virtuvėje"

Sūrūs krekreriai ir paprastoji moliūgų sriuba

Esu visiškai išsunkta.. rašymo, skaitymo, tekstų vertimo ir vėl rašymo. Pastarąsias tris dienas tik tą ir veikiu. Atrodo, kad tai niekada nepasibaigs. Ahh, ir vėl dejonės pas mane..

Vakar mamai sakau: "Kodėl moliūgai negali augti visą laiką?" :)
Klausimas iš tos serijos iš kur atsirado vaikai.
Aš juos taip pamėgau šiemet (moliūgus, ne vaikus), tai net negaliu pagalvoti, kad jie tuoj tuoj baigsis. Sriubą verdu jau nežinia kelintą kartą ir tą pačią paprasčiausia, neįnoringa, kur tik moliūgas su svogūnu draugauja. Patinka man ji.O valgoma su krekeriais dar geresnė.



Moliūgų sriuba

1 kg moliūgo
1 svogūnas
1 didelis šaukštas sviesto
2 puodeliai vandens
druskos

Kubeliais supjaustome svogūną ir moliūgą. Keptuvėje ištirpiname sviestą ir sudedame daržoves. Kepti apie 5 minutes. Pakepintas daržoves dėti į puodą, pilti vandenį, įberti druską ir virti kol daržovės suminkštės. Baigus daržovėms virti, jas truputėli sutrinti bulvių trintuve, bet tik labai nedaug, kad liktų moliūgo gabaliukų

Sūrūs krekeriai

1 1/2 puodelio miltų
1 a.š. druskos
1/2 puodelio šalto vandens
3 v.š. aliejaus

1/4 puodelio vandens su 1 a.š. druskos krekeriams aptepti
įvairių seklų ir prieskoniu ( čili pipiro, sezamo sėklų, linų sėmenų, aguonų, jūros druskos..)

Miltus ir druską dideliame inde sumaišyti tarpusavyje. Padaryti duobutę ir pilti aliejų su vandeniu. Viską gerai išminkyti ir laikyti šaldytuve bent 30 min. Po to tešlą labai plonai iškočioti. Išpjauti norima formą, aptepti vandeniu, apibarstyti sėklomis ir prieskoniais. Kepti 220 laipsnių orkaitėje ~ 7 min arba kol kraštai parus ir krekeriai taps traškūs.

Bloger'is irgi žmogus?

Insolentė naudodamasi proga klausia kas tu per žmogus, aš atsakau.

Mano vardas Karolina, gyvenu Kaune, nors dalis širdies yra Vilniuje. Studijuoju viešąjį administravimą antrame kurse. Man 20 metų ir tikriausia esu viena jauniausių rašytojų apie maistą. Nors blogas gyvuoja tik daugiau negu pusmetį jaučiuosi esanti man labai artimos bendruomenės dalis.

Myliu visus pūkuotus padarėlius, o savąjį labiausiai. Širdis kaskart plyšta matant, kaip maži kačiukai vaikšto gatvėmis, jei būtų mano valia, tai visos katės turėtų po minkštą guolį ir šiltus namus. Nesuprantu žmonių (jei juos galima tokiais vadinti), kurie skriaudžia gyvūnus, baisiausia matyti tai darančius vaikus. O manoji katytė rodos supranta viską, ką jai noriu pasakyti, kartais ji elgiasi, kaip žmogus - miega užsidengusi galvą, įsitaiso į pačią geriausia vietą kambaryje, knarkia garsiau už mano tėtį, slapčia apkramto pyrago kampą, atsako kniaukimu į mano kalbėjimą.

Apie mane žmonės yra susikūrė skirtingų nuomonių. Nesu tas žmogus, kuris bet kam pasakoja apie save, ką veikė, su kuo gyvena, ar ką šiandien valgė pietums. Tam yra draugai, o draugu per vieną dieną netapsi. Norint mane pažinti reikia laiko, nes vieną dieną aš galiu nenustoti juoktis, kitą dieną tampu bambeklė, dar kitą dieną galiu šaipytis iš kvailai atrodančių žmonių. Humoro jausmo ir ironijos supratimas labai svarbus, kad galėtum mane suprasti. Turiu draugų, kurie iš pakelto antakio ar žvilgsnio suprantą apie ką galvoju. Kartais grubūs pasakymai verčia mane raudonuoti, o dažnai žodžiai išsprūsta man net nepagalvojus, kad kažką jie gali žeisti.

Myliu stebuklą su dviem ratas. Vadinu jį savo mašina. Dviratį atradau prieš dvejus metus. Važinėti galiu visą dieną, įminti į kalną po to jausti pro ausis vėją leidžiantis žemyn. Važinėti pradedu vos nutirpus sniegui, dar visai nesenai nugabenau jį į rūsį ir atsisveikinau iki kitų metų. Jis ne koks ypatingas su daug pavarų ar naujovišku dizainu. Jis net ne naujas, o gerokai pagyvenęs, bet aš jo nė neketinu keisti. Žinau, kad jam pradėjus girgždėti turiu perjungti viena pavara žemiau, o kojelė paremianti dviratį kažkur nukritus, bet jis geras, labai geras.

Mėgstu vienišus pasivaikščiojimus, tada galiu eiti kur noriu, vaikščioti po indų parduotuves ir negirdėti niurzgimu, kad atsibodo; stebėti praeivius, kaip jie apsirengę, su kuo eina, bandyti atspėti, ar jie laimingi, ar jis perpus vyresnis už savo mergina, ar jo/jos akys paraudę nes šiąnakt beveik nemiegojo..

Esu šiek tiek pakvaišusi dėl mados ir jei kas naršėte po mano mėgstamiausių sąrašą pastebėjote, kad jame yra ne tik kulinarinių blogų.

Bent kartą per mėnesį turiu nemigo naktį.

Labiausia graudina daina Queen - Love of My Life.

Studijuoju dalyką, kuris mažų mažiausia man nekelia susidomėjimo.

Esu absoliučiai žalia technikoje ar kompiuterio programavime (niekaip nesugebu įsidėti Kalėdų angelo nuorodos).

Niekas netiki, kad valgau daug saldumynų, išvis visi galvoja, kad aš nieko nevalgau, o dar labiau išsižioja, kaip pasakau, kad rašau kulinarinį blogą.

Mano juokas dažnai sukelia kitiems žmonėms juoką. Tiesiog mėgstu juokingai juoktis :)))

Esu išranki iki negalėjimo.

Knygos yra absoliutus gėris, o dar didesnis gėris yra jas skaityti gamtoje po medžiu, kramtant ką tik nuskintą obuolį.

Tikiuosi, kad kada nors subręsiu ir tapsiu elegantiška moterimi.

Esu tokia nepastovi, kad po pusmečio galiu mėgti tai, kas ankščiau man visai nerūpėjo (mada, mada, mada - kas galėjo pagalvoti?)

Sijonus nešioju žiemą, vasarą, pavasarį, rudenį.

Nerandu draugo/ės, kuris su manim valgytų suši..

Apie maistą galiu kalbėti non-stop. Žinau, kad kaip kuriuos tai tikriausia erzina.

Ankščiau buvau kalorijų skaičiuotoja, gramų matuotoja, viskas pasikeitė, nors kalorijų skaičiukai galvoje išliko.

Norėčiau būti gimus kur kas ankščiau ir nueit pas Freddy Mercury į koncertą.

Domėtis maisto gamyba pradėjau, kai norėjau būti panaši į viršelio mergina.

Bet galiausiai - esu laimingas žmogus.

Kyla klausimų? Su malonumu į juos atsakysiu ;)